Krovinių vežimas į Norvegiją – spartesnis Šengeno dėka

Šiais laikais, nepaisydami to, kad ir Lietuvoje dar yra daug neištyrinėtų kampelių, dažnai keliaujame atostogauti į užsienį. Kodėl gi dar kertame sienas? Dėl daug priežasčių: vieni išvyksta už jūrų marių darbo reikalais, į komandiruotes ar stažuotes, kiti laikinai emigruoja, radę patrauklų darbo pasiūlymą ir pavilioti patrauklesnio uždarbio, treti pasinaudoja įvairiomis studentų mainų programomis svetur ir ten vyksta mokytis, o kai kurie žmonės keliaudami, netgi, atranda savo antrąsias puses, be abejo, apsvaigę iš meilės, pakelia sparnus ir nutūpia gyventi ten, kur jau „teleportavosi“ jų širdys. Dabar mes keliaujame ir kertame sienas be didelių pastangų ir kartais nesusimąstome, kad taip buvo ne visada. Migracija nėra neigiamas reiškinys, jos tikslai įvairūs, o svarbiausia, kad „protų nutekėjimas“ padeda užmegzti naujus ir įtvirtinti esamus santykius tarp valstybių.

Paskutiniu metu Lietuvoje dažnai linksniuojami vietovardžiai Airija, Ameriką, Anglija, Danija, Ispanija, Norvegija, Vokietija. Į šias šalis didžioji dalis lietuvių keliauja mokytis arba dirbti. Kadangi emigracija klesti, galima daryti išvadą, jog visgi ten yra ko važiuoti. Dar neseniai labai dažnai buvo galima išgirsti juokų apie darbą Anglijos fabrikuose prie linijų, o dabar populiaresni pašmaikštavimai apie Norvegiją ir darbą žuvų ūkiuose ir fabrikuose. Jeigu dabar pagalvotumėte apie savo aplinkos žmones, tikrai rastumėte bent vieną, o gal net ir daugiau žmonių, kurie šiuo metu yra apsistoję vienoje iš šių arba bet kurioje kitoje šalyje. Šeimos nariai, giminės, bičiuliai, pažįstami, draugų draugai… Visi pažįstame emigrantų. Emigracijos iš Lietuvos yra užfiksuotos jau 19 amžiaus antroje pusėje, jas lėmė socialinės, ekonominės ir politinės priežastys. O vėliau prie emigracijos bangos prisidėjo ir 1995 metais įsigaliojusi Šengeno sutartis.

Pažvelkime į vieną iš Skandinavijos trečdalių – Norvegiją. Mūsų kroviniai į Norvegiją keliauja laisvai ir sparčiai, nestabdomi pasienio kontrolės. Už šį patogumą galime būti dėkingi pačiai Norvegijai, kuri nuo 1996 metų taip pat sudaro Šengeno erdvę. Tiesa, Lietuva prie Šengeno zonos prisijungė tik 2007 metų pabaigoje, tačiau Lietuvos santykiai su Norvegija plėtojami jau nuo 1991 metų, kai valstybės atkurė diplomatinius tarpusavio santykius ir Vilniuje buvo atidaryta Norvegijos ambasada. „International Monetary Fund“ („Tarptautinio valiutos fondo“) duomenimis Norvegijos makroekonominiai eksporto augimo tempo rodmenys (procentais) nuo 2012 iki 2015 metų pamažu kilo. Importo augimo tempas (procentais) nuo 2010 metų krito, tačiau paskutinius du metus stabiliai išlaikė 3,0 proc. Krovinių vežimas į Norvegiją dabar trunka iki 5 dienų, šiuo metu toks yra optimalus tranzito laikas. Šalių bendradarbiavimas sudaro galimybes Lietuvos verslininkams išplaukti į platesnius vienos ar kitos rinkos vandenis. Krovinių vežimas į Norvegiją atsiperka, o pati Norvegija pasirengusi įkurti savo firmas Lietuvoje.

Norvegijos glaudus bendradarbiavimas su Lietuva nėra labdara ar globėjiškas didelės šalies gestas. Mes taip pat turime ką pasiūlyti ir Norvegija tai įvertino. Šengeno sutartis tiesiog sutrumpino tranzito laiką, na, o verslininkams, kurie vadovaujasi posakiu „laikas – pinigai“ – sutaupė pinigų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.