Spalvingieji jurginai vėl išgyvena savo atgimimo laikotarpį. Vien todėl, kad jie ilgiausiai rudenį gėlynuose žydinčios ir akį džiuginančios darželio gėlės. Tad tikrai daugelyje sodybų galima išvysti kaip grakštūs jų žiedynai sužiba, suliepsnoja nutvieksti auksinių saulės atspindžių.
Kadangi jurginai yra egzotiški, subtropiniai, iš Centrinės Amerikos kilę augalai, jie sunkiai pakelia šalčius, o peršalę greitai žūva. Tad tose šalyse, kuriose žiemą dirva sušąla, reikia nukasti jų gumbus ir saugoti juos per šaltąjį sezoną. O kaip tai padaryti?
Specialistai rekomenduoja jurginus iškasti po pirmųjų šalnų. Jei lauksite spalio antros pusės, rizikuojate, kad gali sušalti žemė. Todėl iki to laiko rekomenduojama nukasti itin didelius jurginų plotus. Nedidelį jurginų kerų skaičių, ypač, jei jų žiedai dar gana patrauklūs, galima palikti net iki Kalėdų. Žinoma, jei tai leidžia oro sąlygos. Gumbams kenkia tik jų sušalimas, todėl žalos jiems nepadaro netgi daugkartinis, trumpam iškritęs sniegas.
Gumbų kasimui geriausia sulaukti saulėtos, sausos dienos. Rudeninė saulė apdžiovins gumbasvogūnius, tačiau jų neapdegins. Geriausia šio darbo imtis pirmoje dienos pusėje.
Nuo šakniagumbių gerai nuvalykite žemes (galite net nuplauti), tuomet porą valandų padžiovinkite saulėje. Tada porą savaičių laikykite apie 15 ℃ temperatūros patalpoje ir tik tuomet sudėkite į dėžę, apiberkite sausomis durpėmis arba pjuvenomis ir išneškite į rūsį, kuriame oras ne šiltesnis nei 10 ℃.
Taip pat neblogai per žiemą laikosi moliu apvelti šakniagumbiai. Juos iškaskite, nupurtykite žemes ir kelioms dienoms palikite apdžiūti. Tuomet kruopščiai nuvalykite ir 12 val. mirkykite stipriame kalio permanganato tirpale. Ištraukite, apdžiovinkite ir pamerkite į grietinės tirštumo molio masę. Ištraukę gumbus apdžiovinkite tiek, kad ant jų susidarytų pluta. Per žiemą laikykite vėsiame rūsyje.