Labai dažnai žmonės savo mirusius artimuosius prisimena tik per Vėlines – mirusiųjų atminimo ir pagerbimo dieną. Tačiau tai tikrai neturėtų būti vienintelė diena metuose, kuomet mes aplankome mums brangių mirusių žmonių kapus ir uždegame ant jų kapų žvakutes, prisimindami nuostabias kartu praleistas dienas. Vėlinės taip pat neturėtų būti vienintelė diena metuose, kada yra atliekamas kapaviečių tvarkymas (https://www.kapu.lt/paslaugos/kapavieciu-tvarkymas/). Ir nors apie mirtį ir mirusiuosius žmonės kalba retai, galima pateikti keletą faktų, kurių galbūt jums dar neteko girdėti apie kapines.
Užtikrinama, kad mirusiesiems atsivertų nuostabus vaizdas
Vakaruose daugelis paminklų yra nukreipti į vakarus. Manote, kad tai yra tik sutapimas ar atsitiktinumas? Tokiu būdu siekiama, kad anapilin iškeliavę žmonės „matytų“ kylančią saulę. Ir tai neabejotinai yra labai graži tradicija.
Anglų kalboje kapinės gali būti vadinamos skirtingai
Lietuvoje kapines mes vadiname vienu ir tuo pačiu pavadinimu – kapinės. Tačiau anglų kalboje kapinės gali būti vadinamos tiek „graveyard“, tiek ir „cemetery“. Ir iš tikrųjų tarp šių dviejų angliškų žodžių yra skirtumas. Tuomet, kai yra sakoma „graveyard“, turima omenyje kapines, kurios yra šalia bažnyčios.
Obeliskai – tai retro sprendimas
Obeliskai Amerikoje esančiose kapavietėse pradėjo populiarėti XIX a. penktajame dešimtmetyje. Obeliskai buvo siejami su didybe ir patriotiškumu. Jie taip pat buvo pigesnis sprendimas nei sudėtingos skulptūros, naudotos ant kapaviečių.
„Greivingas“ – neįprastas užsiėmimas
„Greivingas“ (angl. „Graving“) yra pakankamai neįprastas hobis. Tai yra genealogija arba paprasčiausiu smalsumu paremtas siekis ieškoti turtingų ir žinomų žmonių kapaviečių, neretai jas fotografuojant.
Kenotafas
Kenotafu yra vadinamas simbolinis antkapinis paminklas, kuris yra statomas tam, kad būtų pagerbtas mirusysis, kurio tikrasis kapas arba laidojimo vieta nėra žinoma. Tai taip pat gali būti pasirenkama ir tuo atveju, jei žmogus yra palaidotas ne savo tėvynėje, jo palaikų nėra galimybės atgabenti ar tiesiog palaikai buvo kremuoti.
Epitafija – užrašas antkapyje
Epitafija yra vadinamas ant antkapio arba specialios lentos išgraviruojamas tam tikras užrašas (frazė), poemos ištrauka ar kiti žodžiai, kuriais yra pagerbiamas mirusysis.
Simbolizmas
Įvairūs piešiniai, kurie buvo ir yra išgraviruojami ant paminklų, turi skirtingas reikšmes, todėl būtų galima pateikti keletą iš jų:
- Inkaras – viltis;
- Sulūžusi gėlė arba medis – anksti pasibaigęs gyvenimas;
- Sulūžusi grandinė – šeimos nario netektis;
- Kryžius – tikėjimas;
- Ranka, kurios rodomasis pirštas nukreiptas žemyn – Dievas ateina mirusiojo sielos (dažnai naudojama tuomet, kai žmogus mirė visiškai netikėtai);
- Ranka, kurios rodomasis pirštas nukreiptas aukštyn – viltis patekti į rojų;
- Paguldytas smėlio laikrodis – mirusiajam sustojo laikas;
- Skeletas – gyvenimo trumpumas;
- Sparnuotas smėlio laikrodis – laikas lekia.
Geležiniai narvai
Iki XVIII a. daugybė kapaviečių buvo uždengiamos geležiniais narvais arba akmeniu. Tam buvo kelios priežastys:
- Norėta kapavietes apsaugoti nuo laukinių gyvūnų, kurie jas dažnai iškasdavo;
- Užtikrinti, kad žmonės ant kapaviečių nevaikščiotų ir ant jų nesėdėtų;
- Užtikrinti, kad mirusieji netaptų vampyrais ar zombiais (vaikštančiais numirėliais);
- Apsaugoti kapavietes nuo kapų plėšikų, kurie iškasdavo kapavietes, bandydami jose surasti vertingų daiktų;
- Apsaugoti mirusiųjų palaikus nuo žmonių, kurie juos iškasdavo medicininiams tikslams (tuomet palaikai būdavo pristatomi į medicinos/anatomijos mokyklas).
Pilietinio karo metai
JAV pilietinio karo metais paminklai buvo gaminami iš medžio ir kainavo apytiksliai 1.73 USD. Neilgai trukus žmonės suprato, kad apytiksliai po penkerių metų medis imdavo nykti. Todėl suprasdami, kiek gali kainuoti pakeisti visus paminklus, nusprendė, kad juos galima pakeisti ilgaamžiškesnėmis marmurinėmis arba galvanizuotos geležies lentelėmis.