Šparagines pupeles žmonės atrado, palyginti, neseniai. Tačiau šiandieną, kone kiekvieno lietuvio darže, šalia paprastų, gliaudomųjų, ankštis mezga ir šparaginės pupelės. Mūsų šalyje labiausiai mėgstamos pupelės geltonomis ankštimis, tačiau ir žaliosios šparaginės pupelės nėmaž nenusileidžia populiarumu.
Šparaginės pupelės yra šilumą mėgstančios daržovės. Sėjamos gana vėlai – gegužės viduryje ar net pabaigoje – nuo vėjų apsaugotoje saulėtoje vietoje, į vidutinio sunkumo, nerūgščią, humusingą dirvą, kuri turi būti ne šaltesnė kaip 10 °C. Geriausia šparagines pupeles sėti tada, kai dienomis oras įšyla iki 20 °C, o naktimis nebebūna šalnų.
Jei norite sulaukti ankstyvesnio derliaus, galite sėti pamirkytas ir net padaigintas sėklas. Tik svarbu sėti į pakankamai drėgną dirvą. Optimali pupelių augimo temperatūra – 20–25 °C. Kol daigai dar jauni, kad šaknys gautų pakankamai oro, būtina kelis kartus supurenti žemę.
Šparaginės pupelės nesunkiai ištveria trumpalaikes sausras, o daugiausia maisto ir vandens šiems augalams reikia dygimo metu ir augant ankštims. Drėgmės trūkumui mažiau atsparios vijoklinės pupelės.
Įprastai augalai tręšiami superfosfatu (30 g/m2). Formuojantis žiedpumpuriams ir per žydėjimą papildomai reikia tręšti kalio ir fosforo trąšomis (10–15 g/m2). Ant pupelių šaknų esančios gumbelinės bakterijos papildo dirvą azotu. Tačiau jaunų augalų šaknys dar negamina azoto, todėl juos papildomai reikia tręšti amonio salietra (15 g/m2). Taip pat, šparaginėms pupelėms, būtini mikroelementai – boras ir molibdenas.
Priklausomai nuo veislės, šparaginės pupelės pradeda žydėti praėjus 30–50 dienų nuo sudygimo. Žydėjimas užtrunka iki mėnesio. Pradėjus megztis ankštims, pirmąjį maistingųjų pupelių derlių galima skinti po dviejų savaičių. Tuo metu būna susiformavę 4–5 mm dydžio sėklos, o ankštys mėsingos, sultingos ir traškios.