Būsto paskola

Savas būstas yra daugybės lietuvių svajonė, dėl kurios jie pasiryžę padaryti viską. Deja, ne visi uždirba tūkstančiais, ar tėvai nepakankamai turtingi, kad galėtų prisidėti prie svajonės išsipildymo. Belieka tik būsto paskola.

Savas namas ar butas daugeliui jaunų žmonių jau nuo 18 metų tampa vienu iš pagrindinių tikslų gyvenime. Nesvarbu, kad būsto kainos pernelyg didelės, jo išlaikymas brangus, o įrengimui greičiausiai reikės skirti panašiai tiek, kiek kainavo pats būstas. Visa tai nė motais užsidegusiems lietuviams. Tik yra viena problema – iš kur gauti pinigų. Čia padėti gali Lietuvos bankai ir būsto paskola.

“Šimtaprocentinė” būsto paskola

Būsto paskola yra suteikiama už dalį būsto arba už visą būstą. Dalinė paskola reiškia, kad bankas paskolins tik 75-90 procentų reikalingos sumos. Likusią dalį teks susitaupyti pačiam. Prieš nekilnojamojo turto burbulą 2008 metais bankai mielai dalino šimtaprocentines būsto paskolas – suteikdavo net 100% reikalingos sumos. Tai dažniausiai buvo daroma su dar nepastatytais būstais suplanuotuose daugiabučiuose namuose. Tokiu būdu iškilo ištisi rajonai, kuriuose butai buvo gana nebrangūs, tačiau ir kokybe pasigirti tikrai negalėjo. “Šimtaprocentinė” būsto paskola buvo suteikiama pagal paskutinių 6 mėnesių pajamas ir turtą. Esant problematiškai darbo rinkai, kai kvalifikuoti specialistai darbdaviams diktuodavo sąlygas dėl atlyginimo, darbo užmokestį dirbtinai išpūsti nebuvo labai sunku. Todėl bankų paskolų skyrimo komitetai matydavo puikias pajamas, ir lengva ranka skirdavo paskolas.

Būsto paskola – įsipareigojimas visam gyvenimui

Būsto paskola yra didžiulis finansinis įsipareigojimas visam gyvenimui. Šalia būsto paskolos paprastai dar eina ir paskolos draudimas tam atvejui, jei pagrindinis šeimos maitintojas taptų nedarbingas arba mirties atveju. Ši paslauga atsirado baiminantis, kad ką tik nusipirktas būstas bus grąžintas bankui. Atėjus sunkmečiui bankai “atgavo” nemažai būstų, kuriuos pardavinėjo aukcionuose už gerokai mažesnę kainą, kad tik padengtų savo paskolos išlaidas. Taip baigėsi ne vieno žmogaus neatsakingas finansinis įsipareigojimas.

Dalis klientų būsto paskolą moka iš paskutiniųjų, tačiau stengiasi išlaikyti būstą, kurio niekada neparduos už tą pačia kainą, kokia nusipirko. Būsto paskola taip buvo naudojama investicijai, kuri yra nepelninga.

Šiuo metu norintys paimti būsto paskolą turi atitikti aukštus reikalavimus ir turėti garantuotas pajamas. Taip pat turi įrodyti, kad turės pakankamai lėšų būsto įsirengimui. Visa tai daroma atskirti tuos, kurie į šį finansinį įsipareigojimą žiūri lengvabūdiškai.

Iš ko susideda būsto paskola

Būsto paskola susideda iš 2 dalių – nustatytos būsto paskolos įmokos ir kas pusę metų kintančių palūkanų. Palūkanos bankui svyruoja kas metai, nes keičiamas jų procentas, kuris dar yra susijęs ir su VILIBOR indeksu. Taip būna, kai pasirinktas linijinis paskolos grąžinimo būdas. Yra ir kitas grąžinimo būdas – anuitetas, kai visa paskola ir palūkanos už visą laikotarpį yra padalinamos po lygiai. Su kiekvienais metais paskolos dalis didėja, o palūkanos mažėja, tačiau bendra suma išlieka tokia pati. Kas metai deklaruojant mokesčius, sumokėtos palūkanos įtraukiamos į VMI deklaracijas, todėl kas metai yra grąžinama dalis permokėtų mokesčių. Grąžinamas mokestis yra tik nuo draudimo įmokų ir nuo palūkanų.

Būsto paskola dar papildomai “apipinama” įvairiais draudimais ir mokesčiais. Bankas šioje srityje savęs nenusiskriaudžia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.