
Ryte atsikeli, nueini į vonią, pažvelgi į veidrodį ir automatiškai tiesi ranką prie to, kas stovi arčiausiai kriauklės. Vanduo, muilas, rankšluostis – viskas paprasta. Bet tada vonios lentynoje pamatai atskirą veido prausiklį ir kyla visai logiškas klausimas: ar tikrai veidui reikia dar vienos priemonės? Gal skystas muilas padaro lygiai tą patį, tik kainuoja mažiau ir neužima papildomos vietos?
Iš pirmo žvilgsnio skirtumas iš tiesų gali atrodyti išpūstas. Juk tiek muilo, tiek prausiklio paskirtis panaši – nuplauti tai, ko ant odos nenorime. Riebalų perteklių, prakaitą, dulkes, kosmetikos likučius. Tačiau veido oda turi savų kaprizų. Ji gali greičiau sureaguoti į per stiprų valymą, pradėti tempti, sausėti ar, paradoksalu, net labiau riebaluotis. Todėl prausiklis veidui nėra vien gražiai supakuotas muilas. Vis dėlto yra situacijų, kai dėl vieno karto su skystu muilu tragedijos tikrai neįvyks.
Kodėl rankoms tinkantis muilas nebūtinai patinka veidui?
Rankų oda kasdien gauna nemažai išbandymų. Liečiame durų rankenas, telefoną, maistą, įvairius paviršius, todėl rankų plovimo priemonės pirmiausia turi efektyviai pašalinti nešvarumus ir riebalus. Veido situacija kiek kitokia.
Veido odą dengia natūralus apsauginis sluoksnis, o pernelyg intensyvus jo nuriebalinimas gali sukelti nemalonų tempimo ar sausumo pojūtį. Kai kurie įprasti skysti muilai turi stipriau valančių ingredientų, kvapiklių ar kitų priedų, kurie rankoms problemų nesukelia, tačiau jautresnei veido odai gali nepatikti.
Žinoma, skystas muilas skystam muilui nelygus. Švelni, bekvapė priemonė gali būti visai kitokia nei intensyviai kvepiantis antibakterinis muilas. Todėl vien užrašo ant buteliuko ne visada pakanka – verta žvilgtelėti ir į sudėtį bei gamintojo nurodytą paskirtį.
Kada veido prausiklis tikrai praverčia?
Jeigu veidą prausi kasdien ryte ir vakare, specialiai tam sukurta priemonė paprastai yra praktiškesnis pasirinkimas. Gerai parinktas veido prausiklis turi pašalinti kasdien susikaupusius nešvarumus, tačiau kartu nepalikti jausmo, tarsi oda būtų išplauta iki girgždėjimo.
Tas „švaru net girgžda“ pojūtis, beje, nebūtinai yra komplimentas prausikliui. Keista, tiesa? Ilgą laiką būtent toks pojūtis buvo siejamas su nepriekaištinga švara. Tačiau veido priežiūroje daugiau valymo ne visuomet reiškia geriau.
Prausiklis ypač aktualus, jei oda linkusi sausėti, yra jautri arba greitai parausta. Riebiai ir mišriai odai jis taip pat naudingas. Prižiūrint riebią ar mišrią odą dažnai padaroma klaida – norisi ją plauti kuo agresyviau. Oda po tokio prausimosi kelias valandas atrodo matinė, bet vėliau vėl ima blizgėti.
O jeigu veidą nusiprausiau skystu muilu vieną kartą?
Jeigu išvykai savaitgaliui ir kosmetinė liko namuose, vienkartinis prausimasis švelniu skystu muilu daugeliui žmonių greičiausiai nesukels problemų. Ypač jei oda nėra jautri, sausa ar sudirgusi.
Vis dėlto skystas rankų muilas neturėtų automatiškai tapti kasdiene veido priežiūros priemone. Jei po jo oda tempia, peršti, parausta arba norisi kuo greičiau užsitepti pusę indelio kremo, atsakymą jau turi. Odai nepatiko.
Kartais užtenka net paprasto vandens. Pavyzdžiui, kai kurioms moterims rytais, ypač turinčioms sausą ar jautrią odą, nebūtinas intensyvus prausimas. Vakare situacija kita – per dieną ant veido susikaupia prakaito, odos riebalų, aplinkos nešvarumų, SPF ir makiažo likučių.
Ar prausiklis nuplauna makiažą?
Čia prasideda dar viena kosmetinės lentynos istorija. Ne kiekvienas prausiklis veidui yra skirtas makiažui pašalinti. Lengvą makiažą kai kurios priemonės nuplauna puikiai, tačiau ilgai išliekantis makiažas, vandeniui atsparus tušas ar atsparus SPF gali pareikalauti papildomo žingsnio.
Todėl vakare dažnai naudojamas dvigubas valymas: pirmiausia makiažas ir SPF tirpinami aliejine ar kita tam skirta priemone, o tada veidas nuprausiamas vandens pagrindo prausikliu. Ar tai būtina kiekvienai? Ne. Kosmetikoje universalių taisyklių apskritai mažiau, nei kartais bandoma parodyti socialiniuose tinkluose.
Jeigu nenaudoji makiažo, o tavo SPF ir įprasti dienos nešvarumai lengvai nusiplauna viena priemone, nėra prasmės kurti penkių žingsnių ritualo vien todėl, kad kažkas internete turi įspūdingą vonios lentyną.
Kaip išsirinkti prausiklį pagal savo odą?
Svarbiausias kriterijus – kaip oda jaučiasi po prausimosi. Sausai ir jautriai odai dažniausiai norisi švelnios, komfortiškos tekstūros priemonių, kurios nepalieka tempimo. Riebesnės odos savininkės dažniau renkasi gelius ar lengvai putojančius prausiklius. Tačiau užrašas „riebiai odai“ savaime dar negarantuoja tobulo rezultato.
Stebėk savo veidą. Jeigu naujas veido prausiklis po kelių naudojimų palieka odą komfortišką, ji neparausta ir nejauti poreikio iškart gelbėtis riebiu kremu, tikėtina, kad pasirinkai neblogai.
O putų kiekis? Jis nėra prausiklio efektyvumo matas. Milžiniškas baltų putų debesėlis atrodo smagiai, bet oda už spektaklį papildomų taškų neduoda.
Kada skystą muilą geriau palikti rankoms?
Jeigu muilas stipriai kvepia, yra antibakterinis, po jo veido oda tempia arba jo etiketėje aiškiai nurodyta, kad produktas skirtas rankoms, paprasčiausia jį ten ir palikti. Prie kriauklės. Rankoms.
Ypač atsargiai verta elgtis tuomet, kai oda jau sudirgusi, labai sausa, pleiskanoja ar turi pažeistą apsauginį barjerą. Tokiais atvejais eksperimentas „pažiūrėsiu, gal tiks“ nebūtinai vertas sutaupytų kelių minučių.
Kasdien naudojamas prausiklis veidui neturi būti nei prabangus, nei prikrautas egzotiškiausių ingredientų. Jis ant odos praleidžia gana trumpą laiką ir yra nuplaunamas. Daug svarbiau, kad atliktų pagrindinį darbą švelniai ir nekeltų diskomforto.
Taigi, ar skystu muilu galima nusiprausti veidą? Kartais – taip. Ar verta jį rinktis kasdien vietoje specialaus prausiklio? Dažniausiai ne. Veido oda tiesiog turi kitokių poreikių nei rankos, o tinkamai parinktas veido prausiklis leidžia ją nuvalyti be bereikalingo „šveitimo iki nulio“.
Ir gal tai nėra pati įspūdingiausia kosmetikos priemonė lentynoje. Jokio blizgesio, stebuklingo efekto per naktį ar prabangaus pažado. Tiesiog nusiprausi ir nuplauni. Bet kartais būtent tie nuobodžiai paprasti žingsniai odai patinka labiausiai.
