Nuo perlų ūkių Azijoje iki kaktusų plantacijų Pietų Amerikoje – pasaulyje klesti įvairiausi netradiciniai ūkiai. Ko iš jų gali pasimokyti lietuviai ir ar mūsų ūkininkai linkę semtis profesinių žinių svetur? Pasirodo, profesinis tobulėjimas yra neatsiejama ūkininkavimo ar darbo ūkyje dalis. Pažintinių, mokomųjų ir specialiai pritaikytų kelionių organizatoriai pasakoja, kad savotiškos ūkininkų komandiruotės arba agrokelionės populiarios jau daugiau nei 10 metų. O vykstama visur – Lietuvoje apžiūrėti šaltalankių ūkių ar net į Zambiją, kur vietos ūkininkams labiausiai kenkia… drambliai.
Profesionalams – agrokelionės
Šiuo metu Lietuvoje yra šiek tiek daugiau nei 86 tūkst. ūkių, kurie bendrai užima apie penktadalį šalies teritorijos – daugiau nei 1 mln. 337 tūkst. hektarų. Juose dirba tūkstančiai žmonių, taigi jų profesinio tobulėjimo tema yra itin aktuali. Vienas to tobulėjimo būdų – pasaulio ir profesinės veiklos pažinimas agrokelionių metu.
Kas yra agrokelionės ir kokie žmonės dažniausiai į jas vyksta, gali papasakoti Agrokeliones.lt projekto kūrėjai – Edvinas Samkus, Agnė Samkuvienė ir Rasa Slivkienė. Jie dar 2009-aisiais pradėjo organizuoti išvykas ūkininkams, kooperatyvams, kaimo bendruomenėms, agroverslo atstovams, žemės ūkio studentams ir visiems, su agro sritimis susijusiems žmonėms, norintiems pamatyti ir pažinti įvairiausius Lietuvos, kaimyninių šalių ir pasaulio ūkius.
„Agrokelionės ar išvykos yra nišinės – stipriai orientuotos tik į žemės ūkį, maisto pramonę ir joje dirbančius žmones. Mes orientuojamės į gamintoją-profesionalą, besidomintį profesinėmis patirtimis, žemės ūkio verslu, padedame jam plėsti akiratį ir gauti konkrečių žinių“, – pasakoja Edvinas Samkus.
Ūkininkai agrokelionėse susipažįsta su vietos iššūkiais, kuria naujus kontaktus ir net mokosi labai konkrečių dalykų: kaip naudotis tam tikrais agregatais, agro IT sistemomis ar kaip juos pritaikyti savo ūkyje.
Pažintinės, mokomosios ir komercinės agrokelionės
Edvino su komanda organizuojamos ūkininkų, kooperatyvų, kaimo bendruomenių, kitų su ūkiais susijusių žmonių kelionės ar komandiruotės gali būti kelių tipų: pažintinės, mokomosios, komercinės ar specialiai pritaikytos.
Pažintinės agrokelionės metu susipažįstama su šalies žemės ūkio ir maisto pramone, aiškėja kuo lankoma šalis ypatinga, kokių patirčių iš jos verta pasisemti, susitinkama su valstybinių įstaigų, mokslo ar verslo įmonių atstovais. Keliaujama ir į pasirinktus ūkius: augalininkystės – grūdų, aliejinių augalų, daržovių, vaisių. Taip pat ir gyvulininkystės – pieno, mėsinių galvijų, avių, kupranugarių ūkius, gyvulių aukcionus.
Mokomųjų agrokelionių metu, keičiamasi gerosiomis praktikomis, galima susipažinti su dominančiomis, pavyzdžiui, finansavimo galimybėmis.
„Įsivaizduokime – vienas kooperatyvas vienija tik daržovių, kitas – tik grūdų augintojus. Taigi, kooperatyvas, besiruošdamas perdirbti savo auginamus grūdus, važiuoja pasimokyti tokios veiklos. Taip pat kelionės metu aplankomas vienas kitas ūkis ir kooperatyvo bendras verslas: grūdų ir trąšų prekybos, technikos nuomos, taip pat ir finansavimo įstaigos – kredito unijos ir panašiai“, – apie kelionių tipus pasakoja E. Samkus.
Labai svarbios yra individualiai ir kruopščiai planuojamos, specialiai pritaikytos agrokelionės. Jų metu, įvardiję, kokios patirties konkrečiai nori įgauti, keliautojai įgyją itin vertingų žinių ir savo rankomis išbando techniką ir technologijas kuriomis domisi.
„Jei ūkio įmonė, tarkime, prekiauja populiaria „DeLaval“ melžimo įranga ir nori keliauti į Vokietiją kartu su klientais ir partneriais, specialiai pritaikytos agrokelionės metu aplankomi gyvulininkystės ūkiai, kurie naudoja būtent „DaLaval“ įrangą. Taip pat organizuojame ir susitikimus su šios įrangos atstovais ar pačiais naudotojais“, – pasakoja Agrokeliones.lt įkūrėjas.
Komercinės agrokelionės padeda plėsti pažinčių ir kontaktų ratą, keliaujant kartu su delegacija pradėti naujus verslo santykius su vietos gamintojais.
„Pavyzdžiui, ekologiško maisto augintojai ieško potencialių savo produkcijos pirkėjų, nori sužinoti apie realias eksporto galimybes. Tokios kelionės metu mes kartu dėliojame maršrutus taip, kad įvyktų visi reikalingi susitikimai, jei reikia, nukreipiame į reikiamas organizacijas ar bendruomenes“, – sako E. Samkus.