Ironiška, kad šiais informacijos pertekliaus laikais nemaža dalis žmonių vis dar vadovaujasi neteisingu požiūriu į maisto papildus. Todėl norint vartoti maisto papildus ir būti tikriems, kad jie pagelbės būtent taip, kaip to siekiame, turėtume iš arčiau susipažinti su svarbia informacija ir tikrais faktais.

Vitaminai mums nesuteikia energijos

Kai kurie žmonės yra linkę vartoti ypatingai didelius vitaminų (ypač B grupės vitaminų) kiekius tikėdami, kad tai gali jiems suteikti daugiau energijos, padedančios ištverti sunkias ir įtemptas dienas. Būtent dėl šios priežasties nemenkoje dalyje energetinių gėrimų galite matyti ir B grupės vitaminus.

Tačiau iš tikrųjų vitaminuose nėra jokios mūsų organizmo galimos panaudoti energijos (kalorijų). Vitaminai padeda mūsų organizmui iš suvartojamo maisto išgauti energiją ir ją panaudoti. Dėl prastos mitybos nusilpusiam žmogui tokie vitaminai gali šiek tiek pagelbėti, tačiau tiems, kurie pasirūpina pilnaverte ar bent dalinai pilnaverte mityba, labai menkai tikėtina, kad vitaminų vartojimas padės pagerinti energijos lygį. Tačiau reikia atminti, kad maistas ir vitaminai veikia išvien, padedant mums būti sveikiems ir suteikiant būtiną energiją.

Natūralūs vitaminai nėra geresni už sintetinius vitaminus

Iki šiol daugybė žmonių (net ir mitybos bei sporto specialistų) yra įsitikinę, kad natūralūs vitaminai yra gerokai pranašesni ir naudingesni už sintetinius vitaminus. Tačiau faktas yra tas, kad sintetinių ir natūralių vitaminų cheminė struktūra yra vienoda. Trumpiau tariant, sintetinis vitaminas C atrodo lygiai taip pat kaip ir natūralus vitaminas C. Tai reiškia, kad mūsų organizmas negali tarp jų įžvelgti skirtumų.

Kai kuriais atvejais natūralių ir sintetinių vitaminų įsisavinimas gali skirtis, tačiau lengvesnis vitaminų įsisavinimas anaiptol ne visuomet būna natūralių vitaminų naudai. Pavyzdžiui, folio rūgštis iš tikrųjų yra sintetinė vitamino B versija ir ji yra naudojama todėl, kad ją lengviau įsisavinti organizmui.

Organizmas vienu metu gali įsisavinti daugiau nei 40 gramų baltymų

Sklando mitas, kad mūsų organizmas vieno valgio metu gali įsisavinti tik tam tikrą kiekį baltymų. Dažnai žmonės sako, kad tai yra apytiksliai 40 gramų. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl baltymų batonėliuose ir kokteiliuose dažniausiai nebūna daugiau nei 40 g baltymų.

Tačiau tiesa yra ta, kad mūsų organizmas iš tikrųjų gali įsisavinti daugiau nei 40 gramų baltymų vieno valgio metu. Taigi, kur kas svarbesnis klausimas yra, ar visi mūsų suvartojami baltymai prisideda prie raumenų statybos proceso. Ir į šį klausimą atsakyti yra gerokai sunkiau, kadangi tai priklauso nuo daugybės skirtingų veiksnių, tarp kurių yra ir treniruočių intensyvumas, jų dažnumas ir poilsis.

Papildomas vitaminų kiekis nepaverčia žmogaus geresniu sportininku

Nors suprantama, kad reikėtų rinktis aukštos kokybės maisto papildus, daugybė tyrimų parodė, kad papildomas vitaminų kiekis nepaverčia žmogaus stipresniu, greitesniu ir nepagerina su fizinėmis treniruotėmis susijusių rezultatų.

Žmonės, kurie reguliariai treniruojasi, paprastai vartoja daugiau maisto ir dažniau renkasi sveikus bei pilnaverčius maisto produktus. Maistas yra pagrindinis ir pats geriausias vitaminų šaltinis. Taigi, kuo daugiau sveikų maisto produktų žmogus vartoja, tuo daugiau vitaminų jo organizmas gauna. Todėl nereikėtų manyti, kad jei sportuojantis žmogus, kurio mityba yra subalansuota, ims vartoti dar daugiau papildomų vitaminų, jis taps geresniu sportininku. Juolab, kad kiekvieno vitamino ir mineralo žmogaus organizmui kasdien reikia tik tam tikro kiekio, o tai reiškia, kad vitaminų perteklius organizme gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus.

Daugiau apie maisto papildus rasite: https://asun.lt/

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.